Sveikos gyvensenos dienoraštis

Projektas ,,Stebuklinga sveikatos versmė”

   Globalizacijos amžiuje sveikata yra vienas iš svarbesnių veiksnių, lemiančių asmens ir visuomenės gerovę, šalies pažangos procesus. Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030” teigiama ,,kuriant sumanią visuomenę būtina sveiką gyvenseną nuosekliai ugdyti nuo pat mažens“. Vienareikšmiškai pripažįstama, kad sveikatai didžiausią poveikį turi paties asmens elgsena ir gyvensena. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos vienas iš strateginių tikslų - efektyvinti ugdymo pagalbą įvairių polinkių mokiniams, formuojant saugią ir sveiką mokyklą. Nepaisant to, kad nuolat organizuojami įvairūs renginiai, ugdantys sveikatai naudingus gebėjimus, gimnazijoje, kaip ir visame rajone, beveik visose ligų grupėse sergamumo rodikliai didėja.
   Diskusijos, pokalbiai bei mokinių apklausų rezultatai patvirtina mokslininkų išvadas, kad 75-80 proc. aukštesnių klasių mokinių jaučia fizinio aktyvumo stygių. Mokykloje jie turi ilgą laiką sėdėti suole, jų kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. O ir mėgstamiausios mokinių laisvalaikio formos taip pat susijusios su sėdima veikla – televizijos laidų žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai. Dėl mažo fizinio krūvio atsiranda tingumas, abejingumas, didėja kūno svoris bei daugėja mokinių specialiose medicininėse grupėse. Susimąstyti verčia ir Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys, nurodantys, kad Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užima penktą nuo galo vietą, o mergaitės – trečią.
   Mažas fizinis aktyvumas nėra vienintelė sveikos gyvensenos problema. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos žmonės šiandien per mažai vartoja daržovių, vaisių, grūdinių produktų, o per daug riebalų turinčių produktų ir saldumynų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas lemia apie 70 proc. kraujo apytakos sistemos ligų, apie 50 proc. onkologinių susirgimų, 2-ojo tipo diabetas, osteoartritas, nutukimas, tulžies pūslės akmenligė ir daug kitų ligų dažniausiai taip pat atsiranda dėl neteisingos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo. Šiems duomenims antrina ir Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atlikti tyrimai, teigiantys, kad rajone didėja sergamumo rodikliai, o vaikų, su netaisyklinga laikysena,skaičius didesnis už šalies vidurkį.
   Kadangi mityba viena iš būtiniausių normalaus vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas lemia organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą, akivaizdu, kad ugdant sveiką gyvenseną, padedant jaunimui suprasti moksliškai neįrodytų dietų beprasmiškumą, internete reklamuojamų papildų sportui nebūtinumą, tam tikrų ligų profilaktikos galimybes bei KMI reguliavimo būdus būtina praktiškai mokyti susieti fizinį aktyvumą su subalansuota mityba.
   Daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių vaikų sveikatos tarnybos į savo veiklą įtraukia darbą su tėvais.Vertinant įvairių Lietuvoje vykusių vaikų sveikatinimo projektų efektyvumą paaiškėjo, kad tėvų įtraukimas yra vienas iš sunkiausiai įvykdomų uždavinių. Taigi, viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių projekto darbo barų – tėvų švietimas, šeimos atsakomybės už vaiko sveikatą ugdymas.    Manome, kad ugdant sveiką gyvenseną šio projekto veiklos atliks ypač svarbų vaidmenį, nes bus pateiktos esminės sveikos mitybos žinios, padėsiančios suprasti fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos naudą ne tik gerai savijautai bet ir išoriniam kūno grožiui.

Vitaminai

Vitaminai yra būtini mūsų sveikatai visais metų laikais, jeigu tik norime būti energingi, sveiki ir jauni.

Žmogaus organizmas pats pasigaminti jų negali, o sintetiniai maisto papildai niekada neatstos natūralaus ir tiesioginio vitaminų šaltinio, todėl Jums reikia į savo valgiaraštį įtraukti tokius maisto produktus, kuriuose yra daugiausia naudingų medžiagų.

Todėl pateikiame reikalingus žmogaus organizmui vitaminus, jų reikšmę ir produktus, kuriuose jų gausu.

Vitaminas A  (retinolis) padeda išlaikyti sveiką odą ir plaukus, skatina kaulų ir dantų vystymąsi, ypač naudingas stiprinant regėjimą. Vitamino A gaunama su gyvuliniais produktais. Daugiausia jo yra kepenyse, žuvies taukuose, pieno produktuose, kiaušinio trynyje.

Vitaminas B1 (tiaminas) svarbus medžiagų (angliavandenių, riebalų, alkoholio) apykaitai, nerviniam impulsui plisti. Tiamino gausu sėlenose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, mielėse, mėsoje.

Vitaminas B2 (riboflavinas) svarbus amino rūgščių, riebalų rūgščių, angliavandenių apykaitai, daro įtaką augimui, akies veiklai. Riboflavinas gaunamas su mėsa, kepenimis, pieno produktais, mielėmis.

Vitaminas B6 (piridoksinas) yra svarbus baltymų apykaitai, fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, dalyvauja hemoglobino sintezėje, svarbus polinesočiųjų riebalų rūgščių, steroidinių hormonų veiklai. Piridoksino daug turi kiaušiniai, žuvis, mėsa, kruopos, ankštiniai augalai, daržovės.

Vitaminas B12 nukleino rūgščių sintezėje, amino ir riebalų rūgščių apykaitoje. Jis mažina homocisteino, kuris laikomas aterosklerozės rizikos veiksniu, perteklių kraujyje. Vitaminas B12 dalyvauja  kraujodaros procesuose. Jo yra gyvuliniuose produktuose: kepenyse, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, kiaušiniuose.

Vitaminas C būtinas endokrininių liaukų veiklai, kortikosteroidų, skydliaukės hormonų sintezei. Jis dalyvauja susidarant tulžies rūgštims, lipidų apykaitoje, apsaugo nuo aterosklerozės.  Daugiausia vitamino C turi daržovės, vaisiuose (ypač citrusiniai), uogos..

Vitaminas D svarbus kalcio ir fosforo druskų apykaitai ir kaulėjimo procesams. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno į kraują bei didina fosforo reabsorbciją inkstų kanalėliuose. Vitamino D gaunama su žuvų taukais, kiaušiniais, kepenimis, pieno produktais. Veikiant ultravioletiniams spinduliams, vitaminas gaminamas žmogaus odoje.

Vitaminui E (tokoferoliui) būdingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją. Tuo jis svarbus ląstelių membranoms ir subląstelinėms struktūroms normaliai funkcionuoti. Mažindamas laisvųjų radikalų kiekį, jis apsaugo nuo vėžio, išeminės širdies ligos. Vitaminas E veikia kraujo krešumo sistemą, dauginimąsi, medžiagų apykaitą. Daugiausia jo yra aliejuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, dygstančiuose grūduose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose.

Vitaminas K dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, audinių regeneraciją, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Šio vitamino turi kopūstai, lapinės daržovės, kepenys.

Parengė A. ir V. Skrebutėnaitės

20 faktų apie vandenį

Apie vandens trūkumą trečiojo pasaulio šalyse girdėjo daugelis, tačiau kai kurie pateikti faktai gali šokiruoti ir visažinius:

· Beveik 70 proc. gėlo vandens – sušalęs į ledą;

· Didžioji dalis likusio vandens – požeminiuose telkiniuose, iš kurių semiame daug greičiau, negu jie natūraliai prisipildo;

· Du trečdaliai Žemės vandens skiriama tam, kad galėtume apsirūpinti maistu;

· Kasmet Žemėje padaugėja 83 mln. žmonių, todėl jei nepakeisime vandens vartojimo įpročių, jo paklausa tik didės;

· Kasdien namuose amerikiečiai sunaudoja apie 380 litrų vandens. Didžioji dalis šio vandens nuleidžiamas tualete. Vidutiniškai vienam nuleidimui reikia aštuonių litrų vandens;

· 300 litrų – tiek vandens reikia vienam laikraščiui išspausdinti;

· Vidutiniškai viena indaplovė vieno skalavimo metu išnaudoja šimtą litrų vandens;

· Norint užauginti vieną kilogramą ryžių, reikia panaudoti penkis tūkst. litrų vandens;

· Apie pusė pasaulio ligoninių palatose gulinčių žmonių susirgę dėl vandens trūkumo;

· Milijonai pasaulio varguolių turi apsieiti su mažiau nei 19 litrų vandens per dieną;

· 46 proc. pasaulio žmonių namuose neturi vandentiekio;

· Besivystančių kraštų moterys iki vandens eina vidutiniškai šešis km;

· Daugiau nei 1,5 mlrd. žmonių neturi prieigos prie gėlo vandens;

· Statant užtvankas visame pasaulyje iš nuolatinių gyvenamųjų vietų buvo iškeldinta beveik 80 mln. žmonių;

· 70 proc. išnaudojamo vandens tenka žemės ūkiui;

· 80 proc. visų ligų kyla dėl vandens trūkumo;

· Apie keturi milijonai žmonių kasmet miršta dėl vandens trūkumo sukelto viduriavimo nuo vidurių šiltinės, apie 1,8 mln. iš jų – vaikai;

· Per penkias minutes duše amerikiečiai išnaudoja daugiau vandens nei trečiojo pasaulio šalių žmonės per visą dieną;

· Amerikoje vandens sunaudojama aštuonis kartus daugiau nei Indijoje;

· Paprasčiausias rankų nusiplovimas gali 35 proc. sumažinti galimybę vidurių šiltinei plisti.

Parengta pagal Ekspertai.lt medžiagą